Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Egzotiški patiekalai lietuviškoje virtuvėje

renginiaiEgzotiškas maistas – tai mūsų skrandžiui neįprasti patiekalai. Itin dažnai egzotiniam maistui priskiriami ir užsienio šalių produktai. Paprastai šiuos delikatesus siūlo prabangūs restoranai, įsikūrę sostinėje ar kitame didesniame mieste. Mėgautis šia virtuve galime ir prabangiausiuose Lietuvos viešbučiuose. Vertindami egzotišką maistą, lietuviai skirstosi į dvi grupes – vieni teigia, kad vadinamieji delikatesai kelia pasišlykštėjimą ir prasilenkia su moralės normomis, kiti tvirtina, kad egzotiniai patiekalai suteikia išskirtinio prieskonio kasdienybei.
    Nereikėtų pamiršti, kad tai, kas mums atrodo egzotiška, daugeliui pasaulio valstybių – savaime suprantama, pvz., ilgą laiką japonų sušis buvo laikomas egzotišku užkandžiu. Tuo metu buvo tikima, kad išskirtinis ryžių patiekalas gali būti gaminamas tik Azijos šalyse. Šiandien, situacijai gerokai pasikeitus, sušiais mėgaujamės ne tik Japonų virtuvės restoranuose, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose ar kavinėse, neturinčiose nieko bendro su japonų virtuve. Be to, šio užkandžio galime paragauti net ir mažiausiame Lietuvos mieste.
    Virtuvės meistrai juokauja, kad šiandien galime valgyti viską, kas juda. Egzotiški patiekalai vieniems yra prabangus delikatesas, kitiems jie kelia pasibjaurėjimą, pvz., Filipinuose ir Kambodžoje valgomas beveik išsiritęs ančiukas, turintis plunksnas. Meksikoje ypatingai vertinami milžiniški skruzdėlių kiaušiniai. Kambodžoje su pasigardžiavimu valgomas nuodingas voras tarantulas, o Azijoje – mirtinai pavojingi skorpionai.  Be to, kai kuriose šalyse maistas net nėra specialiai apdirbamas, pvz., Korėjoje delikatesu laikomas gyvas aštuonkojis, kuris valgomas nuo galvos, saugantis dusinančių čiuptuvų.
    Lietuviai yra gana konservatyvi tauta, todėl mūsų šalyje didelio egzotinio maisto pasirinkimo nėra. Tiesa, vis daugiau dėmesio skiriama jūrų gėrybėmis. Šiandien galime skanauti aštuonkojų mėsa, paragauti ryklienos, jūrų šukučių, omarų, austrių ar sraigių. Tiesa, šias gerybes teikia tik prabangiausi didmiesčių restoranai. Daugelis restoranų egzotiškų patiekalų atsisako, tvirtindami, kad kiekviena šalis didžiausią dėmesį privalo skirti tradiciniams patiekalams – mums siūlomi egzotiški valgiai yra adaptuoti Europos šalių virtuvėms, todėl neatitinka to skonio, kurį siūlo konkreti užsienio šalis. Net ir japoniški sušiai, gaminami Lietuvoje, neatitinka tradicinių sušių.
    Ieškodami egzotikos neprivalome dairytis į Aziją ar Afriką, kadangi išskirtinių patiekalų atrasime ir visiškai šalia. Štai Prancūzija garsėja savo sraigių delikatesais – čia galima skanauti įvairiausiais sraigių patiekalais. Graikija turistus vilioja aštuonkojų ir egzotinių žuvų patiekalais. Beje, ir Lietuva stebina užsieniečius. Mūsų tradicinis patiekalas – vėdarai, t. y. kiaulių žarnos, prikimštos bulvių, daugeliui kelia pasišlykštėjimą, o ką jau kalbėti apie kraujinius vėdarus, kuomet kiaulės kraujas verdamas su kruopomis ir šia mase įdaromos išvalytos gyvulio žarnos.
    Nors lietuviai – konservatyvi tauta, vertinanti tradicinius patiekalus, vis dėlto prekybos centrų vadovai tvirtina, kad atėjus šventiniam laikotarpiui, lietuviai vis dažniau dairosi retesnių ir brangesnių produktų, pvz., velykinį stalą puošia stručių kiaušiniais, o rudenį ypatingą dėmesį rodo itin brangiai vėžių mėsai.

(Visited 87 times, 1 visits today)