Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Kaimyną savo turtą drausti skatina, jūsų nelaimės

sugriuves-namasApsidrausti turtą gyventojus paskatintų ne tik jiems patiems, tačiau ir kaimynams, draugams ar giminaičiams nutikusios nelaimės. Vienos iš Lietuvoje dirbančios draudimo bendrovės ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai savo turtą apdrausti gyventojai skubėtų sužinoję apie kaimynų ar giminaičių bute įvykdytą vagystę.

„Visoje Lietuvoje vykdyta apklausa parodė, kad labiausiai apie savo turto saugumą gyventojai ima galvoti išvydę nelaimę, kuri nutiko jų draugams, kaimynams ar giminaičiams. 24 procentai tyrimo dalyvių nurodė, kad turtą apsidrausti juos labiausiai paskatintų apvogtas kaimynų, draugų ar giminaičių būstas. Dažniausiai taip galvoti linkę vyrai. Gyventojus taip mąstyti paskatina ne tik vagių išsinešti daiktai, tačiau ir nusikaltimo metu turtui padaryta žala. Įsilaužėliai sugadina gyventojų duris, langus ar vartus. Gyventojų nuostolius sudaro ne tik vagystės metu išsinešti daiktai – jų ieškodami, nusikaltėliai sudaužo gerus daiktus, sulaužo baldus, ieškodami seifų sugadina sienas. Taigi vagys ne tik išsineša daiktus, tačiau pridaro ir nemalonių papildomų nuostolių“, – komentuoja Dalia Strazdienė, ne gyvybės draudimo bendrovės Turto draudimo produktų vadovė.

Užlietas kaimynų butas – paskata apsidrausti

Apklausus 1013 gyventojų iš įvairiausių Lietuvos regionų paaiškėjo, kad antroji labiausiai gyventojus turtą apsidrausti skatinanti priežastis – daugiabutyje užlietas kaimynų butas. Ši to paties namo gyventojams nutikusi nelaimė paskatintų apsidrausti net 23 procentus apklaustųjų. Kaimynų užliejimas turtą finansiškai apsaugoti labiausiai paskatintų didžiausias pajamas gaunančius ir didmiesčių gyventojus.

BTA turto draudimo ekspertai pažymi, kad šios nelaimės nutinka kiekvieną dieną. Būsto užliejimo nuostoliai vidutiniškai siekia 350 eurų. Neseniai viena tokia įvykusi nelaimė užpylė visą buitinę techniką, šviestuvus, elektros instaliacijas. Vien už kilnojamą turtą buvo išmokėta 1 tūkst. 500 eurų. Kiti gyventojai išvyko iš namų ir pamiršo užsukti vandentiekio čiaupą. Dėl tokio neatidumo buvo užpiltas apačioje gyvenančių kaimynų būstas.

Nerimą dėl savojo būsto kelia sudegęs kaimyno namas

Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojus apsidrausti skatina ir sudegęs kaimyno būstas bei neatsargūs ar asocialūs kaimynai. Pirmoji priežastis labiausiai gąsdina kaimo gyventojus, antroji – vidutines pajamas gaunančius žmones. Šias priežastis nurodė po 21 procentą apklaustųjų.

Gaisrai nutinka rečiau nei užpylimai, tačiau jų žala gerokai didesnė. Viena iš didžiausių draudimo bendrovės užfiksuotų liepsnos sukeltų žalų 2015 metais siekė daugiau nei 81 tūkstantį eurų. Per šį incidentą sudegė visas namo stogas, užpiltas viršus, sugadintos sienos. Kito būsto gyventojams nuostolių pridarė į namus pro balkono langą įskridusi petarda. Per šį incidentą aprūko namo sienos ir išdužo stiklas.

Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrus sukelia pačių žmonių neatsargus elgesys, netvarkingos elektros instaliacijos ar elektros prietaisų gedimai, o vidutinė žala praėjusiais metais siekė 9 tūkst. eurų.

Audros Lietuvos gyventojams nebaisios

Kaip bebūtų keista, gyventojų audrų sezonas beveik negąsdina. Kaip paskatą finansiškai apsaugoti savo turtą – šią priežastį respondentai nurodė rečiausiai. Visgi, audrų pridaromi nuostoliai yra trečioje vietoje pagal išmokamas žalas (po ugnies ir vandentiekio avarijų) ir siekia ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų. Ypač dažnai nuo šios stichijos nukenčia kaimų gyventojai. Smarkus vėjas plėšia stogus, vėjo pakelti daiktai daužo langus, per nurautus stogus liūtys užpila vidų. Prieš kurį laiką draudikai užfiksavo daugiau nei 23 tūkstančių eurų nuostolį, kurį padarė siautėjusi audra. Per ją nukentėjo daržinė ir tvartas, buvo pažeistos abiejų pastatų medinės konstrukcijos, nurauti stogai, o ant žemės liko stovėti tik mūras.

Ne gyvybės draudimo bendrovės klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams – pagalbą namuose.

Olga Dainytė
AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje
marketingo projektų ir komunikacijos vadovė

(Visited 31 times, 1 visits today)
123456